Negalėjau neišbandyti. Taigi serveris: Amazon small instance 1.7 GB memory, 1 EC2 Compute Unit. OS ubuntu 11.10 64bit. Į vieną serverį instaliavau Zend Server Comunity Edition PHP 5.3, į kitą Zend Server Comunity Edition PHP 5.4 (technology preview). Instaliavau magento parduotuvę ver 1.6.2.0 ir sample data ver 1.6.1.0 jokių optimizacijų nedariau, tiesiog švari instaliacija pagal numatytuosius nustatymus. Ant abiejų serverių paleidau anksčiau aprašytą įrankį LoadImpact.com testų konfigūracija: 80 SBU vartotojų per 5 min, scenarijus automatiškai sugeneruotas.
Ar bandėte sau ar užsakovams atsakyti į klausimą “Kiek vartotojų atlaikys svetainė?” arba “Kokio serverio reikia norint, kad atlaikytų X vartotojų?“. Jei taip – tikriausia žinote, kad vienareikšmiškai atsakyti pakankamai sunku, tam reikia realios aplinkos ir didelio vartotojų kiekio. Nusiperkame kažkokį serverį ir imamės srauto generatoriaus. Dažna klaida yra naudoti kažką panašaus į “ab -kc 10 -t 30 http://blog.mysql.lt/“, nes tai kraus vieną ir tą patį url adresą, taigi niekaip nesukurs realios situacijos (tai skaudžiai patyriau savo kailiu). Į pagalbą gali ateiti vienas iš mano senai rastų servisų https://loadimpact.com
Jau kuris laikas savo darbo kompiuterį esu paaukojęs virtualizacijai, sukasi VMware esxi serveris. Tačiau yra problema – man reikia ir toliau dirbti. Kadangi linux OS man yra mielesnė – vis ieškojau būdų, kaip su savo vos gyvu nešiojamu kompiuteriu galėčiau jungtis prie virtualios mašinos ir be didesnių problemų ja naudotis. Sutikite su manimi – VNC turi problemų. Tad teko taikytis su windows OS ir naudotis RDP. Kad ir kiek blogo galima pasakyti apie microsoft, tačiau tikrai yra dalykų kuriuos kompanija padarė gerai…
Dauguma dirba su jQuery ir be jo neįsivaizduoja Back-End dalies, tiesa? Kitiems jQuery gali skambėti kaip mistika. Šiame straipsnyje bus aptariami pagrindiniai jQuery metodai, karkaso panaudojimas ir optimizacija kurie padės naujokams perprasti šiek tiek jQuery karkasą.
Nors dauguma naudoja jQuery kiekvieną, bet tikriausiai atrasite atrasite šiame straipsnyje išvardintų patarimų kurių tikrai nežinojote.
Skaityti visą >>
Šis straipsnis bus apie WebSocket panaudojimą kartu su PHP. Pirmiausia reikėtų pradėti nuo to kas yra WebSocket. WebSocket – Tai yra naujas HTML 5 Interneto socketų API kurio pagalba galima sukurti ryšį su kitais naudotojais. WebSocket sukuria atskirą tunelį tarp jūsų naršyklės ir serverio pagal nurodytą adresą ir portą. Visas bendravimas vyksta TCP protokolu.
Šiame straipsnyje apžvelgsiu C++ bei PHP panašumus, “keistenybes” su kuriomis galima susidurti pereinant nuo vienos programavimo kalbos prie kitos, šiuo atveju konkrečiai, – nuo PHP prie C++. Taip pat pasistengsiu įtikinti tuos(-as) kuriems(-ioms) dar ne vėlu pradėti dėti pirmuosius programuotojo(s) žingsnelius tai jog juos reikėtų žengti ne su lengviausia programavimo kalba, o su rimčiausia.
Šiame straipsnyje bus paaiškinta kaip susikurti savo norimą jQuery dialogą su keliais paprastai parametrais jam valdyti. Jei nežinote kaip sukurti paprastą jQuery įskiepį, apie tai galite paskaityti straipsnį apie tai kaip sukurti jQuery įskiepį.
Šiame straipsnyje rasite visą informaciją, kodo pavyzdžius bei paaiškinimus kaip susikurti paprastai valdomą, neapkrautą dialogą.
Skaityti visą >>Šiame straipsnyje bus aprašoma apie tai kaip sukurti savo asmeninį jQuery pluginą su parametrais, metodais.
Nors yra pilna prikurta jau jQuery pluginų ir atrodo jie skirti visiems gyvenimo atvejams, bet kartais esami pluginai netenkina ir norisi turėti jQuery pluginą pagal savo poreikius. Šiame straipsnyje tą ir bandysime šiandien išsiaiškinti, kaip kuriami jQuery pluginai, jie interpretuojami ir naudojami.
Skaityti visą >>
Šiame straipsnyje norėčiau trumpai apžvelgti kodo versijavimo galimybes su GIT. Tikriausia daugelis esate girdėję ar net bandę įvairias versijavimo sistemas SVN, Mercurial ir panašias, jei ne tuomet turėtumėte skaityti dar atidžiau.
Taigi, pirmas klausimas ko man reikia ir nuo ko pradėti? Na pirmiausia turiu nuraminti – padaryti galime beveik bet ką, tad susidėliokime poreikius.
Ne taip jau senai įvyko vienas incidentas, dropbox sisteminė klaida leido kelias valandas bet kam prisijungti prie bet kurio vartotojo paskyros ir pasiekti jo failus. Perskaitęs tokią naujieną prisėdau, mat aš ten laikiau savo SSH raktą. Raktą naudoju savo serveriuose, kad galėčiau prisijungti be slaptažodžio (tiksliau slaptažodžių palaikymą iš vis atjungiu). Čia slypi dar viena blogybė: vienas raktas visiems serveriams. Kadangi raktų turėjau dar keletą (amazon aws, neleido įkelti savo, tad teko generuoti naują), tai buvau nukopijavęs visą .ssh katalogą, o ten yra šaunus failas known_hosts, kuriame galima rasti ir pačias spynas mano raktams… Taip taip, nelabai atsakingai aš čia viską pasidaręs buvau, bet nusprendžiau, kad reikia keisti situaciją iš esmės.