Svarbiausia monitoringo paskirtis – laiku pastebėti problemas. Jau anksčiau rašiau apie būdą kaip saugoti klaidas. Visgi aptartas būdas turi keletą problemų.
Saugomas klaidas tarkime duomenų bazių lentelėje peržiūrime retai, taigi apie greitą reakciją ir kalbos negali būti. Klaidų pranešimai el. paštu gelbsti laikinai, galop el. paštas gali būti apkrautas daugybe pranešimų į kuriuos natūraliai jau pradedi nebereaguoti, arba gali būti taip, kad klaida kartojasi cikle, tuomet net dešimties minučių laikotarpio pakanka tam, kad paštas bus verčiamas laiškais net kelias dienas. Dar gali atsirasti klaidų senuose projektuose prie kurių jokių FTP prisijungimų jau nebėra ir pan.
Ar bandėte sau ar užsakovams atsakyti į klausimą „Kiek vartotojų atlaikys svetainė?“ arba „Kokio serverio reikia norint, kad atlaikytų X vartotojų?„. Jei taip – tikriausia žinote, kad vienareikšmiškai atsakyti pakankamai sunku, tam reikia realios aplinkos ir didelio vartotojų kiekio. Nusiperkame kažkokį serverį ir imamės srauto generatoriaus. Dažna klaida yra naudoti kažką panašaus į „ab -kc 10 -t 30 http://blog.mysql.lt/„, nes tai kraus vieną ir tą patį url adresą, taigi niekaip nesukurs realios situacijos (tai skaudžiai patyriau savo kailiu). Į pagalbą gali ateiti vienas iš mano senai rastų servisų https://loadimpact.com
Šiame straipsnyje norėčiau trumpai apžvelgti kodo versijavimo galimybes su GIT. Tikriausia daugelis esate girdėję ar net bandę įvairias versijavimo sistemas SVN, Mercurial ir panašias, jei ne tuomet turėtumėte skaityti dar atidžiau.
Taigi, pirmas klausimas ko man reikia ir nuo ko pradėti? Na pirmiausia turiu nuraminti – padaryti galime beveik bet ką, tad susidėliokime poreikius.
Ne taip jau senai įvyko vienas incidentas, dropbox sisteminė klaida leido kelias valandas bet kam prisijungti prie bet kurio vartotojo paskyros ir pasiekti jo failus. Perskaitęs tokią naujieną prisėdau, mat aš ten laikiau savo SSH raktą. Raktą naudoju savo serveriuose, kad galėčiau prisijungti be slaptažodžio (tiksliau slaptažodžių palaikymą iš vis atjungiu). Čia slypi dar viena blogybė: vienas raktas visiems serveriams. Kadangi raktų turėjau dar keletą (amazon aws, neleido įkelti savo, tad teko generuoti naują), tai buvau nukopijavęs visą .ssh katalogą, o ten yra šaunus failas known_hosts, kuriame galima rasti ir pačias spynas mano raktams… Taip taip, nelabai atsakingai aš čia viską pasidaręs buvau, bet nusprendžiau, kad reikia keisti situaciją iš esmės.
Įrankiai
1. Susitvarkom kodą tvarkingai.
2. Įrankis padėsiantis gauti viską kas siunčiama į naršyklę ir atgal.
Skaitiniai
1. Ką privalu žinoti apie .htaccess
2. 77 patarimai kurie naudojasi Windows 7
Įdomu
1. 10 sertifikatų kurie nepamaišys gyvenime
2. Neįprastas laikrodukas
Humoras
1. Tęsiame seriją: Moteris ir Vyras
2. Susikurikime savo Error langą